Rahimo sintezė

Poliarizuotais laikais Abduras Rahimas galėjo būti nacionalinė savo sinkretizmo ikona

Kapas Nizamuddine, Delyje, kur palaidotas Abduras Rahimas. (reprezentacinis)

Dažnai pravažiuoju didelį paminklą Mathuros kelyje. Jį dengia žalias tinklas. Priešais yra keletas lentynų, skelbiančių apie Abdur Rahimo Khan-e-Khana kapo atnaujinimą. Prieš kelias dienas atsidūriau prieš pilną salę ir kalbėjau apie ten besiilsintį vyrą. Dvi eilutės iš Keatso eilėraščio Pirmą kartą pažvelgus į Chapmano Homerą man įstrigo pradėjus. Ką šios eilutės turi bendro su įvykiu? Pirmiausia eilutės:

Tada pasijutau kaip koks dangaus stebėtojas/Kai nauja planeta įplauks į jo dėžę
Šiose eilutėse atsispindi mano emocijos, kai atsiverčiau knygą „Celebrating Rahim“, kurią parengė „Inter Globe Foundation“ ir „Agha Khan Trust For Culture“, kurią išleido „Mapin Publishing“. Tačiau šis straipsnis nėra knygos apžvalga. Tai mano patirtis apie žmogų, kuris kartu su Amiru Khusrau simbolizuoja mūsų sinkretinę kultūrą, naudojant pernelyg vartojamą frazę, mūsų Ganga Jamni tehzeeb.

Kas buvo Abduras Rahimas? Jis buvo valstybės veikėjas, dvariškis, kareivis, poetas, kalbininkas, humanitaras, globėjas. Taip pat vienas iš imperatoriaus Akbaro dvaro nauratanų. Jis tarnavo trims Mogolų valdovams ir buvo laikomas antruoju hierarchijoje po paties Akbaro. Mano užduotis buvo išleisti šį tomą, o tai man suteikė dvi bemiegės naktis. Mokykloje skaitėme Rahimo ir Kabiro dohe (poras); vaikystėje išmoktos eilutės niekada nepamirštamos.



Rahimano siūlas prem ka mat toro chatkaye / Prekės pe phir na jure , jure gaanthas per jaaye /Samay paaye phul karštas sveikas samay paaye jhari jaat /Dabar rahe nahin ek taigi, kaahe Rahimas pachhtaat

Jo ateljė (literatūrinė kaarkhana) išvertė persų Ramayana ir Mahabharata bei Ragmalos paveikslus. Menininkai, poetai, amatininkai buvo laukiami visur, kur jis eidavo – Sinde, Gudžarate ar Dekane. Jo Baburnamos vertimas iš Chaghtay Turki į persų kalbą buvo išskirtinis mokslinis žygdarbis. Rahimas nebuvo poetas kaip bhaktai (religiniai bhaktai) Tulsidas, Surdas, su kuriais jis buvo lyginamas. Kareivis metų metus praleido mūšio laukuose. Tačiau jis vienodai lengvai rašė eilėraščius persų ir hindavi kalbomis, pastaroji – Braj, Avadhi ir Khari Boli derinys.

Harisho Trivedi straipsnyje Rahimas jo ir mūsų pasaulyje aprašoma ši nuostabi daina: Pasirinkęs būti poetu liaudiškai kalbančiu hindi, o ne dvariškais persų Rahimu, jis pateko į lygiagrečią kultūrinę visatą, kurioje jis giliai pasinėrė. Persų kalbos ir hindi kalbos keitimo paprastumas akivaizdus naudojant hindavi žodžius, o ne persų kalbą; keli pavyzdžiai: Aandhi=Baad-e-tund, kela=mauz, imli=samar-e-Hind. Lengvumas, kuriuo jis keičia kalbas, rodo, kad jis puikiai moka vietinę kalbą. Maulana Shibli Nu’mani Rahimo persų poeziją vertina aukščiau nei Urfio poeziją. Šis pavyzdys man yra geriausia meilės išraiška.

Šumaras ir sauq na danista esu ke ta chand ast /Jus a iki ke dilam sakht arzumand ast
(Nežinau, kaip išmatuoti troškimą/išskyrus, kad širdį skauda nuo troškimo)

Sakht arzumand ast naudojimas būtų privertęs pavydėti net Ghalibą.

Būtent pliuralistinė Akbaro durbaro drobė leido Abdul Rahimui Khan-e-Khanan būti tik Rahimu ir ne tik rašyti hindi kalba, bet ir pavesti hindi bei sanskrito kalbas persų teisme. Knygoje pavaizduotą Krišnos, laikančio Govardhano kalną, paveikslą užsakė Akbaras. Hanumanas, laikantis Drongirio kalną, kuriame buvo Sanjeevni gamykla, buvo užsakytas Rahimo.

Mano asmeninis pasididžiavimas buvo tada, kai pamačiau iš jo bibliotekos atgamintą apšviestą mano protėvio poezijos rankraštį. Khwaja Abdulla Ansari, taip pat žinomas kaip širdies Piras, parašė poezijos rinkinį Munaajat (maldos), kurį įsigijo Rahimas. Jo užraše ant knygos rašoma, kad ji pateko į jo biblioteką 1589–1590 m. Ant jos muselės lapo yra keturių monarchų – Akbaro, Jahangiro, Shahjahano ir Aurangzebo – parašai ir antspaudai, nurodantys jo kelionę per daugelį bibliotekų.

Kodėl šiandien turėtume prisiminti Rahimą? Mūsų poliarizuotame pasaulyje, kur hindi ir urdu kalbos yra atitinkamai patalpintos induistų ir musulmonų stovyklose, Rahimas suardo tvarkingą tvarką, rašydamas Barvais, šaukdamasis indų dievų, Bighna Binasan (Ganesh), Nand Kumar (Krišna), Suraj Deb (Saulės dievas), Girija ( Šiva) ir Priya Raghubir (Hanumanas). Jo literatūrinis kanonas rodo, kad Mogolų teisme nebuvo pastebimo induistų ir musulmonų lūžio. Profesorius Namvaras Singhas kalba apie šį faktą: Rahimas pasiekė tą aukštą jautrumo lygį, kai musalmanas, dar būdamas musalmanas, nelieka paprastu musalmenu, o induistas – tik induistu. Jo politinė žinia toliau dohoje kalba apie poliarizuotus induistų ir musulmonų pasaulius su vis kietėjančiais gaantais (mazgais).

Produktas Sujanas Manaiye jau tootan sau baar / Rahiman phiri phiri poiye prekės muktahaar

Jei draugas nutrūksta, melskitės vėl ir vėl / Jei nutrūksta perlų vėrinys, ar mes nesiūsime juos vėl ir vėl?

Sintezėje, kurią pasiekė sėdėdamas ant pjedestalo Akbaro kieme, Rahimas, vertas tapti nacionaline ikona, pateikia Indijos ateities planą.