Iš proto: įskilimas į kietą vienos partijos daugumos vyriausybės kiautą?

Ministras pirmininkas Narendra Modi praeitą sekmadienį sakydamas Ramlila Maidano kalbą buvo nuolankus, tačiau nuo tada demonstrantus ėmė laikyti atsakingais už policijos sužalojimus ir turtui padarytą žalą.

Neramumai tęsiasi, nors ir ne tokie įnirtingi kaip gruodžio 16-ąją.

Neramumai tęsiasi, nors ir ne tokie įnirtingi kaip gruodžio 16-ąją. Vienpartinės daugumos vyriausybės kietas karkasas gali trūkinėti. Reakcija buvo tokia, kaip įprasta tokiais atvejais, kaltinti kažkokią mažumą — pašalinius, užsieniečius, neramumus. Ministras pirmininkas Narendra Modi praeitą sekmadienį sakydamas Ramlila Maidano kalbą buvo nuolankus, tačiau nuo tada demonstrantus ėmė laikyti atsakingais už policijos sužalojimus ir turtui padarytą žalą. Teisybės dėlei jis taip pat turėtų apgailestauti dėl gyvybės atėmimo ir papildomos žalos pašaliniams bei suimtų ar sužeistų jaunuolių artimiesiems.

Tačiau rimtas pavojus kyla dėl didelio visų pusių nesusipratimo apie iškilusius klausimus. Nerami visuomenė mano, kad į esminį klausimą, kas priklauso Indijos piliečiui, vyriausybė atsako taip, kad neinduistams, ypač Indijos musulmonams, gresia netekti pilietybės. Vyriausybė neigia, kad toks yra Pilietybės (pakeitimo) įstatymo tikslas. Ji nori atlikti du tyrimus: vieną Nacionaliniam piliečių registrui, o kitą, neseniai paskelbtą, Nacionaliniam gyventojų registrui. Kadangi beveik 99 procentams Indijoje gyvenančių žmonių šie du dalykai sutampa, dubliavimas kelia mįslę. Pasitikėjimas vyriausybe buvo pažeistas nuo NRC Asame (vis dar nebaigtos pratybos), žmonės įtaria blogiausią.

NUOMONĖ | Atstūmimas prieš patyčias

Tačiau didesnį pavojų kelia ne tai, kas vyksta visoje Indijoje. Tai iš to, kas vyksta Asame. Grubiai tariant, blogiausia, ką galite pasakyti apie CAA-NRC „kombinaciją“, yra tai, kad siekiama sukurti Indijos pilietybę, neįtraukiant visų musulmonų. Asamiečių agitacija yra daug radikalesnė. Tai yra, kad Asamo pilietybė būtų suteikta tik asamiečiams. Tai nereiškia, kad gimę Asame ar ilgai ten gyvenantys. Asamų kalba turi būti apibrėžta daug siauriau. Tai buvo reikalavimas devintajame dešimtmetyje, kurį Rajiv Gandhi buvo priverstas pripažinti.

Toks tautybės apibrėžimo būdas grindžiamas ne religija, o įsišaknijimu vietinėje/nacionalinėje kultūroje nuo gimimo ir protėvių. Kadangi BJP ilgą laiką laikėsi nuomonės, kad Asamas buvo įsiskverbęs į Bangladešo musulmonus, jie su entuziazmu stūmė NRC, kurį Asamui įsakė Aukščiausiasis Teismas. Tačiau šių pratybų rezultatai įsiutino ir asamiečius, ir BJP, nes diskvalifikuotų asmenų skaičius – 19 000 000 – yra per mažas abiem pusėms. CAA perkėlė pabėgėlių iš Afganistano, Bangladešo ir Pakistano kvalifikacijos terminą iš 1971 m. (Asamo susitarime) į 2014 m., Asamiečiai jaučiasi išduoti.

TAIP PAT SKAITYKITE | Tegul ateinantis dešimtmetis atneša tikrų pokyčių

Suteikus asamams tai, ko jie nori – kultūrinį pilietybės apibrėžimą – sukels panašius maištus kiekvienoje kalbinėje „tautoje“. Maharaštra maratams, Tamil Nadu tamilams ir tt Šūkis būtų „Karnataka kanadigai, užsieniečiai išvykę“. Tai, žinoma, pasaulietinis pilietybės apibrėžimas, nes kriterijus yra ne religija, o kultūrinis priklausymas.

Susirūpinusi dėl musulmonų klausimo, visa politinė sistema praleido didelį pavojų, tykantį neišspręstame Asamo klausimu. Nei induistai Rashtravadi, nei pasaulietiniai konstitucionalistai neabejoja, kad Indija yra viena. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio asamiečiai agitavo už kelių Indijos idėją. Ar jie gali būti teisūs?