Paties žemės ūkio ateitis – tapti produktyvesniu ir pridėtinės vertės už ūkių ribų

Žemės ūkis veikė kaip ekonomikos amortizatorius, ypač po COVID užblokavimo. Šiais metais ji gali nebeatlikti tokio vaidmens.

Tris savaites trukusį sausros periodą maždaug birželio 20 d. ūkininkai praleido pagrindinį kharifų sėjos langelį nuo birželio vidurio iki liepos vidurio.

Pietvakarių musonas šiemet nepasirodė puikus, skirtingai nei 2019 ir 2020 metais. Sezono (birželio–rugsėjo mėn.) kritulių kiekis iki šiol buvo 7,9 procento mažesnis už istorinį šalies vidurkį. Tačiau daugiau nei bendras skaičius, tai laiko pasiskirstymas kėlė klaustukų. Tris savaites trukusį sausros periodą maždaug birželio 20 d. ūkininkai praleido pagrindinį kharifų sėjos langelį nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Liepos 12–13 dienomis musonas atgijo, taip pat ir sodinimai. Tačiau rugpjūtį kritulių trūkumas buvo 24 proc. Net jei rugsėjo mėnesio liūtys atitiktų Indijos meteorologijos departamento prognozes, viršijančias įprastą, tai pirmiausia būtų naudinga rabi sezono derliui. Kadangi dabartinis vandens lygis pagrindiniuose rezervuaruose yra žemesnis nei prieš metus, nereikėtų dėti daug vilčių, kad rabi derlius kompensuotų galimus kharifo nuostolius.

Ūkio sektorius 2019–2020 m. augo 4,3 procento, o 2020–2021 m. – 3,6 procento, daugiau nei bendras BVP – atitinkamai 4 procentai ir minus 7,3 procento. Žemės ūkis veikė kaip ekonomikos amortizatorius, ypač po COVID užblokavimo. Paskutiniai Vyriausybės 2019 m. liepos – 2020 m. birželio mėn. periodinio darbo jėgos tyrimo duomenys rodo, kad ūkine veikla užsiimančių asmenų dalis išaugo iki 45,6 procento, o 2018–2019 m. – 42,5 procento. Kaip buvo nurodyta šio laikraščio pranešime, tai rodo istorinės tendencijos, kad žemės ūkio dalis mažėja bendrame užimtumui, pasikeitimą. 2019–2020 ir 2020–21 metai buvo krizės metai Indijos ekonomikai, kurios augimas staigiai smuktelėjo net iki COVID, o vėliau smuko. Nors tai lėmė darbo vietų praradimą daugelyje sektorių (ar tai būtų gamyba, statyba, viešbučiai, turizmas, transportas ar mažmeninė prekyba), žemės ūkis galėjo absorbuoti dalį atleistos darbo jėgos. Ir tai, savo ruožtu, buvo įmanoma dėl nuolatinių gerų musonų.

Dėl musono pasirodymo šiemet mažai tikėtina, kad anksčiau minėta istorija pasikartos. Indijos ekonomikos stebėsenos centro duomenimis, užimtumas žemės ūkyje, kuris gegužės–liepos mėnesiais siekė vidutiniškai 124 mln., rugpjūčio mėnesį sumažėjo iki 116 mln. Tai aiškiai susiję su tuo, kad laukai nelyja lietaus, kai to reikia. Paprasčiau tariant, žemės ūkis šį kartą negali būti gelbėtojas. Tikimasi, kad blogiausiam „Covid“ įvykiui jau atsiliko, kiti ekonomikos varikliai turi pradėti šaudyti. Indija turi tęsti ir peržengti savo įprastą augimo trajektoriją, kai daugiau darbo vietų sukuriama gamybos, statybos ir paslaugų srityse. Paties žemės ūkio ateitis – tapti produktyvesniu ir pridėtinės vertės už ūkių ribų.



Ši redakcija pirmą kartą pasirodė spausdintiniame leidime 2021 m. rugsėjo 8 d. pavadinimu „Nepakanka lietaus“.